išduodinti — tr. 1. sukelti: Bet koks veiksmas oro vilnis virpina ir balsą išduodina J.Jabl. 2. atiduoti: Dievs jau jį buvo ant baisios smerties išduodinęs SE87. duodinti; atiduodinti; įduodinti; išduodinti; nuduodinti; paduodinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
išparduodinti — cur. išparduoti: Išparduodino visus baldus bei knygas prš. duodinti; atiduodinti; įduodinti; išduodinti; nuduodinti; paduodinti; parduodinti; išparduodinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nuduodinti — 1. cur. nuduoti 11: Sūnų jis nuduodino už ... princą LTI64. 2. refl. impers. atrodyti: Jam nusiduodina, kad taip daryti J. duodinti; atiduodinti; įduodinti; išduodinti; nuduodinti; paduodinti; … Dictionary of the Lithuanian Language
paduodinti — cur. paduoti 1: Savo skundus per Algį paduodino rš. duodinti; atiduodinti; įduodinti; išduodinti; nuduodinti; paduodinti; parduodinti; išparduodinti … Dictionary of the Lithuanian Language
parduodinti — parduodinti; CI644 cur. parduoti 1: Parduodink skrynią J. | refl.: Du jaunikaičiu ... iš didžios gailesties ... norėjo patys į verginius parsiduodinti Ns1832,9. duodinti; atiduodinti; įduodinti; išduodinti; nuduodinti; paduodinti; parduodinti;… … Dictionary of the Lithuanian Language
įduodinti — žr. įduoti 7: Juk ta boba vedu (judu) įduodins S.Dauk. Ka kas įduodintų vokyčiams tus šnapšvirius, atpigtų duonelė Šts. Tą vyresniam šios salos įduodino Ns1848,2. ◊ kenklès įduodinti į darbą leistis užpuolamam, būti užpultam: Bijodams savo… … Dictionary of the Lithuanian Language